XIV Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas iš 40 metų perspektyvos

MKS išsivystymo raida: iš istorinio žvilgsnio

XIV MKS – kopiant iš psichologinės stagnacijos

Keturioliktasis Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS) – jau nėra taip toli. Jis ruošiamas š.m. lapkričio 26-30 d., Padėkos dienos savaitgalio metu, Lemont, Illinois (Čikagos priemiestyje).

Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, JAV Lietuvių Bendruomenės bei išeivijos lietuvių mokslininkų pastangų dėka, buvo suruoštas 1969 metais Čikagoje. Iš kuklios pradžios simpoziumai išaugo į palyginti didelį įvykį, kuriame pastaruoju metu dalyvauja iki 300 mokslininkų ir lietuvių tautos kultūros darbuotojų. Pirmieji šeši simpoziumai, sutraukė dalyvius tik iš laisvojo pasaulio, nes Lietuva tebebuvo už geležinės uždangos. Pradedant šeštuoju, atsivėrus keliams į Vakarus, simpoziume dalyvavo mokslininkai ir iš tėvynės. Tikimasi, kad ir XIV MKS suburs nemažą skaičių dalyvių iš Lietuvos ir taip pat jame gausiai dalyvaus neseniai iš jos išvykusieji – daugiausia iš Vakarų Europos.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dažnai kilo klausimas: ar reikia toliau tęsti simpoziumų ruošimą užsienyje, kai pati Lietuva yra pajėgesnė simpoziumus suorganizuoti ir valstybė gali juos paremti? Antra vertus, simpoziumai suteikia galimybes patiems užsienio lietuviams, kurie šiuo metu sudaro beveik trečdalį tautos kamieno, gan koncentruotai pažvelgti į savo pasiekimus, pasidalinti savomis patirtimis, aptarti savo problemas bei poreikius ir taip pat pateikti Lietuvai savo patirtį bei požiūrius, suformuotus, gyvenant svetur. MKS yra beveik vienintelis gerai suformuotas išeivijos poreiškis, įgalinantis palaikyti glaudžius, intensyvius, pastovius mokslo bei intelekto ryšius su Lietuvos kūrybiniu ir intelektiniu sluoksniu, sudarant jam galimybę iš arti susipažinti su užsienio lietuvių veikla, pasiekimais, pasinaudoti jų patirtimi ir vėliau, sugrįžus namo, įjungti tai į Lietuvos gyvenimo raidą bei kultūrinį lobį.

Mokslo ir kūrybos pasaulyje MKS taip pat yra unikalus lietuvių išeivijos renginys, neturintis jokių paralelių užsienio šalyse kitų tautybių gyvenime, juo labiau, kad jis iškilęs pačių žmonių iniciatyva. Nors jau daugiau kaip 18 m. bendraujame su laisva Lietuva, joje nėra sukurtos nuolatinės Mokslo ir kūrybos institucijos, kuri paraleliai su išeivijos MKS Taryba rūpintųsi pastoviu simpoziumų pasikartojimu. Lietuvoje tokia organizacija sudaroma gan spontaniškai to to, kai Lietuvos ministras pirmininkas arba švietimo ir mokslo ministras gauna iš JAV MKS tarybos priminimą ir paraginimą ruoštis naujam simpoziumui. Nesant Lietuvoje tinkamos ir pastovos MKS organizacinės struktūros, perdavus simpoziumo organizavimą tik Lietuvai, gresia pavojus, kad MKS tęstinumas taptų daugiau ar mažiau politinio naudingumo įrankiu. Tuo pačiu galimai nutrūktų koncentruotas išeivijos dėmesys ir iki šiol gražiai tebesitęsintis dialogas su Lietuva. Geriausiu atveju, MKS ribotųsi tik pavienių individų iš užsienio parinkimu pagal Lietuvos nustatytus priimtinumo kriterijus ir nebūtinai atsižvelgiant į sugrįžtamą naudą išeivijai, o, blogiausiu atveju, simpoziumai visai neįvyktų. Šio straipsnio autoriaus nuomone, per MKS įvyksta atsinaujinantis vieni kitų pažinimas ir įvertinimas lietuviškoje aplinkoje. Tai ypač svarbu ateinančioms lietuvių išeivių kartoms.

MKS išsivystymo raida: iš istorinio žvilgsnio

Mintis organizuoti mokslo ir kūrybos simpoziumus, kurių metu JAV ir Kanadoje gyvenantys lietuviai mokslininkai, gydytojai, inžinieriai, architektai, lituanistai, humanitarinių sričių darbuotojai bei menininkai galėtų susitikti, pasidalinti savo laimėjimais, atradimais ir su jais supažindinti plačiąją visuomenę, pradėjo bręsti, sukūrus JAV Lietuvių Bendruomenę 1950-ajame dešimtmetyje. Ji tapo ypač aktuali tarp gausios JAV lietuvių šviesuomenės, išaugusios ir išsimokslinusios jau pokario metais. Išaugęs didžiulis intelektualinis potencialas pradėjo tiesiog žydėti savo kūrybingumu, noru įtvirtinti savo vietą pasaulyje, kaip garbingos ir darbščios lietuvių tutos nariai, ir ypač išreikšti susirūpinimą savo tėvynainių likimu pavergtoje Lietuvoje. Sumanymas ypač pagyvėjo Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavime, įvykusiame Cleveland, OH, 1968 m., kuriame susitiko gausus jaunų akademikų būrys. Ten buvo svarstoma jau ,,kitais metais surengti kūrybos savaitę”. Sumanymas sulaukė visuotinio entuziastingo pritarimo plačioje JAV ir Kanados išeivijoje. Iniciatyvos šiam tikslui pasiekti ėmėsi JAV lietuvių inžinierių ir architektų bei gydytojų sąjungos, aktyviai prisidedant JAV ir Kanados LB.

Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, skirtas 400 metų aukštojo mokslo Lietuvoje sukakčiai paminėti, vyko 1969 m. lapkričio 26-30 d. Čikagoje. Šio istorinio simpoziumo programos pirmininkas buvo prof. dr. Algirdas Avižienis, vicepirmininkas dr. Arvydas Kliorė, organizacinio komiteto darbui vadovavo JAV LB pirmininkas inž. Bronius Nainys. Simpoziume dalyvavo bene 60 įvairiausių mokslo šakų lietuvių mokslininkų ir specialistų. Ten buvo jiems puiki proga artimiau susipažinti, lietuvių kalba skaityti pranešimus iš savo veiklos strities, pasikeisti žiniomis, praplėsti profesinį akiratį ir nuolat viešumon kelti Lietuvos laisvės bei nepriklausomybės mintį.

Kvieslys į II MKS rašė: ,,Vis plačiau po laisvąjį pasaulį išsisklaidant lietuviams, jaučiamas gyvo bendradarbiavimo tarp jų poreikis, siekiant sustiprinti tarpusavio ryšius, pasidalinti savo patirtimi ir mokslo laimėjimais”. Simpoziumas buvo surengtas 1973 m. lapkričio 21-25 d. Čikagoje ir skirtas lietuvių išeivijos organizuoto gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose šimtmečiui paminėti. Programos pirmininkas – dr. Vytautas Vardys; organizacinio komiteto pirmininkas – inž. Jonas Jurkūnas. Kvieslyje paskelbti šio ir būsimųjų simpoziumų nuolatiniai rengėjai: Lituanistikos institutas, Amerikos Lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga (ALIAS) bei Amerikos Lietuvių gydytojų sąjunga; globėja – JAV LB Krašto valdyba. Šiam simpoziumui buvo išleistas dvikalbis (anglų ir lietuvių k.), 127 psl. programos leidinys, nurodant jame dalyvavus 87 dalyvius – su pranešimais, plenarinėmis sesijomis, paskirų organizacijų posėdžiais.

Trečiasis MKS vėl vyko Čikagoje 1977 m. lapkričio 24-27 d. Simpoziumo rengimo organizacija buvo įregistruota Illinois valstijoje, gautas atleidimas nuo federalinių mokesčių. Mokslinės programos komiteto pirmininkas buvo dr. Rimvydas Šilbajoris; organizacinio komiteto pirm. – dr. Kazys Ambrozaitis. Simpoziume pranešimus skaitė daugiau kaip 100 lietuvių mokslininkų, inžinierių, architektų, gydytojų, lituanistų, istorikų, teologijos bei filosofijos mokslų darbuotojų.

1981 m, lapkričio 25-29 d. Čikagoje įvyko IV MKS. Simpoziumo tarybos pirmininkas – arch. Albertas Kerelis; mokslinės programos pirmininkas dr. Pranas Zundė; organizacinio komiteto vadovas inž. Juozas Rimkevičius. Pranešimus skaitė daugiau kaip 150 mokslininkų. Simpoziumo metu vyko daug meno, literatūros parodų ir kitų kultūrinių renginių. Plenarinėse sesijose buvo aptarimai įvairūs klausimai, pvz.: ,,Mokslas ir tauta mūsų istorijoje”; ,,Išeivija ir kultūrinis procesas”; ,,Lietuvių išeivijos įnašas į socialinius mokslus ir t.t. Gausėjantis dalyvių skaičius rodė kylantį susidomėjimą ir simpoziumo populiarumą tarp mokslo bei meno darbuotojų, o augantis publikosskaičius – stiprėjančius ryšius su savąja visuomene.

V MKS vyko taip pat Čikagoje 1985 m. lapkričio 27-gruodžio 1 d. Simpoziumo tarybos pirm. buvo inž. Juozas Rimkevičius; mokslinės programos vadovas dr. Jonas Bitėnas; organizacinio komiteto – inž. Ramojus Vaitys. Simpoziumas buvo skirtas išeivijos lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai, ryškinant bendradarbiavimą su Lietuva - konkrečiai šią temą nagrinėjo net trys plenarinės sesijos. Simpoziumo darbas vyko 76-ose sesijose, kuriose buvo iš viso perskaityta 240 pranešimų. V MKS buvo akivaizdus įrodymas, kad simpoziumų rengimo idėja pavyko: per šešiolika metų simpoziumų dalyvių skaičius nuolat augo, jie sulaukdavo vis platesnio visuomenės pritarimo.

Pirmieji mokslininkai iš Lietuvos

1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje vyko VI MKS, kurio tarybos pirmininkas buvo arch. Albertas Kerelis; programos komiteto pirm. – dr. Rimas Vaičaitis ir Stasys Bačkaitis; organizacinio komiteto pirm. inž. Leonas Maskaliūnas. Šis simpoziumas buvo ypatingas tuo, kad, programos komiteto kvietimu, iš okupuotos, bet jau besiveržiančios laisvėn, Lietuvos atvyko 114 mokslininkų, o iš viso paskaitas skaitė net 300 akademikų, mokslininkų, filosofų, gydytojų, inžinierių, architektų, istorikų, lituanistų, teologų, meno darbuotojų ir kt. Diskutuota Lietuvos ateitis, Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas Kaune; prof. dr. Algirdas Avižienis organizavo rinkimus į Vytauto Didžiojo universiteto tarybą. Simpoziume dalyvavo Lietuvos Atgimimo sąjūdžio vadovas prof. Vytautas Landsbergis. Tuomet jis, pirmasis iš pavergtos Lietuvos atvykusių asmenų, pilnai salei susirinkusiųjų drįso viešai pasakyti, kad Lietuva bus laisva. ,,Lietuva įgyja lygiateisės pasaulio valstybės vardą. Lietuva turi būti laisva”, - kalbėjo prof. Landsbergbis, ragindamas išeiviją prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės siekimo. Salėje žmonės plojo ir verkė iš džiaugsmo.

Kaip paskutinis simpoziumo akordas, nuskambėjo mintis, kad kitas MKS įvyks jau nepriklausomoje Lietuvoje! Pirmųjų penkių MKS tikslas buvo parodyti Lietuvai išeivių pasiekimus ir įnašą į mokslą, meną ir apskritai jų darbus, siekiant iėlaikyti lietuvybę, tuo pačiu nenuilstamai puoselėjant ir gaivinant Lietuvos laisvės viltį Vakarų pasaulyje. VI Mokslo ir kūrybos simpoziume jau buvo kalbėta apie viso pasaulio lietuvių, įskaitant ir gyvenančių laisvėjančioje tėvynėje, integraciją.

Išsipildė lūkesčiai

Pagaliau įvyko ilgai lauktas stebuklas. Lietuva de jure ir de facto išsivadavo iš pusę šimtmečio trukusios okupacijos ir į VII MKS 1991 m. gegužės 23-30 d. mokslininkai jau rinkosi tėvynėje – Vilniuje ir Kaune. Simpoziumo atidarymo iškilmėse Vilniaus Sporto rūmuose susirinko apie 6,000 dalyvių. Tuomet savo kalboje arch. Albertas Kerelis palinkėjo Lietuvai realios nepriklausomybės ir, kalbėdamas apie simpoziumo reikšmę, pabrėžė, kad mokslas turi tarnauti savam kraštui, gerinti jo žmonių gyvenimą, o, JAV mokslininkų vardu, VII MKS vadovui dr. Romualdui Ozolui įteikė Amerikos vėliavą, kabėjusią JAV sostinės – Washington, DC, kapitoliuje. Tai buvo simboliškas priminimas, kad viso pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai gimė bei jų sesijos vyko būtent po šios vėliavos skraiste.

Tolimesnė MKS eiga

VII MKS vadovavo dr. Romualdas Ozolas ir jo pavaduotojas dr. Juozas Sarkus, o mokslinių programų komitetui – prof. Vladislovas Domarkas ir prof. Rolandas Pavilionis. Garsus matematikas, prof. Jonas Kubilius simpoziume kalbėjo: ,,Totalinis režimas, žlugdęs žmogui jo tautinę sąmonę ir laisvą kūrybinę mintį, uždėjo savo antspaudą mokslui. Mokslo ir kūrybos simpoziumas yra vienas tų renginių, kurie padės stiprinti tautos kamieno ir išeivijos ryšius”.

VIII MKS ir vėl vyko Čikagoje 1993 m. lapkričio 24-28 d. Simpoziumo tarybos pirmininkas buvo arch. Albertas Kerelis; mokslinės programos komiteto pirm. dr. Kęstutis Keblys; organizaciniam komitetui vadovavo Albinas Karnius, o garbės pirm. buvo ambasadorius Stasys Lozoraitis. Simpoziumo tema: ,,Išeivijos įnašas Lietuvai”. Simpoziume skaityta 120 mokslinių pranešimų.

IX Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo organizuojamas Lietuvoje 1995 m. lapkričio 22-25 d. Jį organizavo Lietuvos mokslininkų sąjunga, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos Mokslų akademija. Simpoziumas atidarytas Vilniaus Pedagoginiame universitete. Atidarymo metu simpoziumo pirm. prof. Vytautas Landsbergis pasveikino daugiau kaip 700 dalyvių ir svečių, atvykusių iš JAV, Australijos, Rusijos, Ukrainos bei įvairių Europos šalių. Pirmininkas pabrėžė, kad šio simpoziumo tikslas yra pasikeisti idėjomis, kaip toliau tvarkyti Lietuvos ūkį, pramonę ir ekonomiką, prikelint šalį iš nuosmukio ir pražūties.

Pagal jau nusistovėjusį susitarimą, X MKS vyko 1997 m. lapkričio 26-30 d. vėl Čikagoje. Simpoziumo tarybos pirmininkas buvo arch. Albertas Kerelis, mokslinės programos komitetui vadovavo dr. Vytautas Narutis, o organizacinius darbus tvarkė Bronius Juodelis. X MKS buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo kone visi Lietuvos universitetų rektoriai.

XI MKS vyko 2000 m. birželio 21-26 d. Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Keturios plenarinės seasijos išryškino MKS vaidmenį valstybės gyvenime, buvo prasmingai paminėti svarbiausieji krikščionybės bei Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejai. Simpoziumo sekcijose skaityta beveik 300 pranešimų, kurie ne tik papildė svarbiausias simpoziumo temas, bet išryškino dienos aktualijas, atskleidė turtingą lietuvių mokslo bei kūrybos veiklą šalyje ir už jos ribų. Birželio 25 d. vyko mokslo dienos Klaipėdoje ir Šiauliuose. Simpoziumo pranešėjai ir dalyviai susitiko su visuomene, studentija, kitu jaunimu. Birželio 26 d. Klaipėdos universitete vyko Europos Sąjungos ERASMUS programos konferencija: ,,ERASMUS Lietuvoje – tai kelias į mokslo ir žinių Europą”.

XII simpoziumas vyko 2003 m. gegužės 21-25 d. Pasaulio lietuvių centre, Lemont, Illinois. Jame dalyvavo per 100 mokslininkų iš Lietuvos ir toks pats skaičius iš kitų pasaulio kraštų. Šio MKS tarybos pirmininkas buvo dr. Vytautas Narutis, tarybos atstovas Lietuvoje – dr. Vygintas Gontis, programos komiteto pirm. dr. Marius Naris, organizacinio komiteto pirm. Leonas Narbutis. Simpoziume išsamiai nagrinėtos Lietuvai labai svarbias temos: protų nutekėjimas, globalizacija ir mokslininkų mobilumas, energetikos, aplinkosaugos, medicininio aptarnavimo organizavimas ir įvairūs kiti klausimai, kurių sprendimas glaudžiai siejasi su informacinių technologijų ir automatizuoto žinių perdavimo perspektyvomis. Simpoziume buvo ne tik vertinama Lietuvos mokslo būklė ir laimėjimai, bet kartu nagrinėjami ir labai praktiški klausimai, pvz.: šalies ūkio infrastruktūros plėtros kryptys. Ypatingas dėmesys skirtas transporto plėtros strateginėms kryptims, aptartos ir kitos perspektyvios šiuolaikinių technologijų veiksmingesnio taikymo galimybės. Plenarinėse sesijose buvo diskutuojami tokie klausimai, kaip ,,Mokytojo parengtis ir tautos išlikimas”, ,,Mažosios Lietuvos kultūros paveldas: išsaugojimo ir aktualizavimo reikmės”, ,,Neišspręsta Karaliaučiaus krašto tarptautinė problema”, ,,Pirmoji lietuvių emigracijos banga”, ,,Globali žinių ekonomika ir protų nutekėjimo problema”.

XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas vėl vyko Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) patalpose, 2005 m. birželio 30-liepos 4 d. su pažintinėmis išvykomis liepos 4 d. į Šiaulių universitetą ir Kauno universitetų kompleksą. Šio simpoziumo tarybos pirmininkas buvo LMA prezidentas akademikas Zenonas Rudzikas; simpoziumo organizaciniam komitetui vadovavo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius dr. Dainius Numgaudis. Programos komitetui iš Lietuvos vadovavo Vygintas Gontis, o iš JAV – dr. Stasys Bačkaitis ir dr. Vytautas Narutis. Simpoziume dalyvavo per 200 Lietuvos mokslininkų ir arti 100 lietuvių kolegų iš įvairių užsienio kraštų. Pabrėžiant prieš 15 metų atkurtos valstybės kūrybinius pasiekimus ir tęsiant ankstesniąsias simpoziumų tradicijas, XIII MKS toliau gvildentos lietuvių tautos bei Lietuvos valstybės mokslo ir kūrybos perspektyvos globalizacijos sąlygomis. Valstybės poreikius išreiškiančios diskusinės temos gausiai subūrė įvairių sričių ir įvairiose pasaulio šalyse dirbančius lietuvius mokslininkus. Ypatingo dėmesio susilaukė pirma transatlantinė televaizdinė sesija tarp Lietuvos ir JAV politikų, diskutuojant ,,Lietuvos ir lietuvių vaidmenį tarptautinėje politikoje”. Iš kitų plenarinių sesijų ypač išsiskyrė posėdžiai šiomis temomis: ,,Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros dabartis, raida ir paveldas”; ,,Mokslo ir technologijų raidos tendencijos”; ,,Lietuva – darnus vystymas” (susijęs u įvairių sričių išsivystymo strategijomis).

XIV MKS – kopiant iš psichologinės stagnacijos

XIV MKS vėl galėsime išgirsti apie daugybę svarbių ir nuostabių darbų, kuriuos atlieka lietuviai mokslininkai užsienyje ir Lietuvoje. Taip pat bus gera proga gvildenti naujai iškylančias situacijas, pvz., masinę jaunuomenės emigraciją į Vakarus, protų nutekėjimo nuostolius (gal net tam tikrą naudą); komunikacijos priemonių įvairovę ir jų įtaką susižinojimui, bendravimui bei švietimo ugdymui; globalizacijos grėsmę tautinėms kultūroms; pilietinės visuomenės išsivystymą; Lietuvos ir išeivijos lietuvių vienų į kitus požiūrį; sveikatos apsaugą; iškylančias energetikos problemas, uždarant Ignalinos antrąjį bloką; energetinius išteklius ir jų prieinamumo pastovumą; aplinkosaugą ir klimato pasikeitimų įtaką; sociologines problemas – alkoholizmą, narkomaniją, savižudybes, agresyvumą: kitataučių įplauką (imigracija), dvigubos pilietybės klausimus, lietuvių kultūrinį paveldą JAV ir t.t.

Kaip ir visada, būsimasis simpoziumas suteiks progą ne tik pasidalinti ir pasidžiaugti lietuvių tautos kūryba bei pasiekimais, bet taip pat pažvelgti į mūsų tautą bei tėvynę gaubiančias problemas iš kelių perspektyvų: iš žmonių su daugybės kraštų, net žemynų, patirtimi. Tai laikas svarstymams ir diskusijoms, susijusioms su naujomis išeivijos bendruomeninėmis struktūromis, besivystančiomis įvairiose pasaulio šalyse, bet taip pat ieškant priežasčių ir supratimo, padėsiančio pačiai Lietuvai iškopti iš ,,taip yra, kaip yra” psichologinės stagnacijos.

XIV MKS organizatoriai laukia gausaus ir gyvo lietuvių mokslininkų bei kultūros darbuotojų prisidėjimo su paskaitomis iš jų veiklos srities ir plataus tautiečių dėmesio visiems įdomiose ir labai aktualiose plenarinėse sesijose. Simpoziumas taip pat bus paįvairintas nauja dailės paroda ir plataus spektro literatūrinių bei muzikinių talentų programomis.